Trečiadienį, spalio 21 d., Visagine apsilankė Lietuvos Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jis apsilankė miesto ligoninėje, Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre, savivaldybės administracijoje, taip pat susitiko su gyventojais Visagino savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje.

Susitikimų temos palietė šalies gynybą, demografiją, šeimos vertybes, taip pat sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimus. Atviras liko klausimas, kodėl Visagino gyventojai nebuvo aktyvūs susitikime su svarbiu Lietuvos įstatymų leidžiamosios valdžios atstovu.

Juozas Olekas atstovauja Lietuvos socialdemokratų partijai ir vadovauja Seimui nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio. Į Visaginą jis atvyko tuo metu, kai parlamente tik prasidėjo valstybės 2027 m. biudžeto projekto svarstymas. Todėl kalba apie šalies ir regionų perspektyvas buvo glaudžiai susijusi su klausimu, kaip valstybė ketina paskirstyti savo finansinius išteklius.

Kalbėdamas apie Lietuvos raidą po nepriklausomybės atgavimo, J. Olekas pažymėjo, kad šalis pasiekė reikšmingų rezultatų. Kartu, jo teigimu, sveikatos apsaugai ir socialinei sričiai vis dar reikia dėmesio.

Atskirtą vietą pokalbyje užėmė valstybės saugumas. Seimo pirmininkas paaiškino būtinybę didinti išlaidas gynybai pakitus geopolitinei situacijai dėl karo Ukrainoje. „Mes tikriausiai manėme, kad pasaulyje gyvensime visada, tačiau situacija pasikeitė, ir mūsų sprendimas skirti 5 procentus BVP tikrai mums garantuos tai, kad esame ir būsime geriau apsaugoti. Ir tai kainuos palyginti mažiau, nei jeigu to neskirtume. Šios lėšos garantuos geresnes sąlygas mūsų kariams, mūsų vaikams, kurie tarnauja“, – sakė J. Olekas.

Savo žodžiams pagrįsti jis papasakojo apie anūką, kuris nuo 16 metų planavo eiti tarnauti į kariuomenę, tačiau dėl sveikatos būklės nebuvo priimtas. Šiuo pavyzdžiu Seimo pirmininkas pabrėžė jaunosios kartos pasirengimą prisiimti atsakomybę už šalies saugumą. Gynybos tema natūraliai perėjo į pokalbį apie šalies ateitį. J. Olekas papasakojo turintis aštuonis anūkus ir prisipažino, kad jį neramina demografinė situacija Lietuvoje. Kartu jis pažymėjo, kad Visaginas kol kas išlaiko palyginti stabilią padėtį demografiniu atžvilgiu. Seimo pirmininkas taip pat teigiamai atsiliepė apie mieste veikiančias įmones, suteikiančias gyventojams galimybę dirbti.

Kartu jis atkreipė dėmesį į bendrą regionų problemą: daugelio jų gyventojų skaičius palaipsniui mažėja. Visaginui tai ypač aktualu. Darbo vietų buvimas, prieinamos medicinos paslaugos, švietimo galimybės ir sąlygos vaikams ugdyti daro tiesioginę įtaką tam, ar jauni žmonės susies savo ateitį su miestu.

Susitikimo metu iš salės nuskambėjo pastaba, kad valstybės politika apskritai, įskaitant pranešimus žiniasklaidoje, turėtų pabrėžti šeimos vertybių svarbą: mama, tėtis, vaikai. Taigi pokalbis apie demografiją palietė ne tik ekonomines gyvenimo sąlygas, bet ir visuomenines gaires. Tačiau vien kvietimų laikytis šeimos vertybių neužtenka, jei jaunos šeimos nėra tikros dėl savo finansinės padėties, medicinos pagalbos prieinamumo ir gyvenimo regione perspektyvų.

Praktinė susitikimo dalis buvo susijusi su sveikatos apsaugos ir socialinės srities klausimais. Iš salės paklausta apie slaugytojų ir visuomenės sveikatos specialistų – darbuotojų, nuo kurių didžia dalimi priklauso ligų prevencija ir gyventojų sveikata, – atlyginimus. Juozas Olekas patikino, kad iškeltus klausimus užsirašė ir jie būtinai bus apsvarstyti. Dėl susitikimo visgi nenuskambėjo konkrečių sumų, terminų ar sprendimų, kurie leistų suprasti, kada ir kokių lėšų sąskaita šių specialistų atlyginimai galėtų būti padidinti. Visagino gyventojams tai nėra abstrakti tema. Medicinos įstaigų aprūpinimas kadrais, specialistų darbo sąlygos ir paslaugų prieinamumas tiesiogiai susiję su gyvenimo kokybe mieste.

Finansavimo klausimas tapo ypač aktualus dėl to, kad spalio 20 d., likus dienai iki J. Oleko vizito, Seimui buvo pateiktas Lietuvos 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektas. Lietuvos finansų ministerijos duomenimis, 2027 m. gynybai planuojama skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šios sumos 896,4 mln. eurų numatyta iš Valstybės gynybos fondo. Įvertinus iš 2026 m. perkeltus 60 mln. eurų, fondo lėšų apimtis kitais metais turėtų sudaryti 956,4 mln. eurų.

Tačiau ką tai reiškia kitoms sritims, įskaitant sveikatos apsaugą ir socialinę apsaugą? Vyriausybė pabrėžia, kad išlaidų gynybai didinimas turi vykti kartu su gyventojų pajamų didinimu ir socialinių poreikių finansavimu. Biudžeto projekte papildomai numatyta beveik 1,8 mlrd. eurų socialinei apsaugai, iš jų 715,5 mln. eurų – pensijoms didinti, 142 mln. eurų – socialinėms išmokoms indeksuoti ir 304 mln. eurų – papildomoms sveikatos draudimo įmokoms.

Kartu atskira suma būtent slaugytojų ir visuomenės sveikatos specialistų atlyginimams didinti publikuotame biudžeto priemonių sąraše nenurodyta. Todėl susitikimo metu iš salės nuskambėjęs klausimas išlieka aktualus: kaip ketinama vienu metu stiprinti gynybą, palaikyti socialinę sritį ir užtikrinti orų atlygį tiems, kurie atsakingi už gyventojų sveikatą?

Mokesčių pakeitimai jau numatyti. Dalis lėšų gynybai bus užtikrinama iš mokesčių pakeitimų, priimtų dar 2025 m. ir įvedamų nuo 2026 m. Finansų ministerijos vertinimu, 2027 m. jie turėtų papildomai užtikrinti 512,7 mln. eurų krašto apsaugai. Tarp šaltinių – standartinio įmonių pelno mokesčio tarifo padidinimas nuo 16 proc. iki 17 proc., 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio įplaukų nukreipimas į Gynybos fondą, įplaukos iš akcizo saldintiems gėrimams, nekilnojamojo turto mokesčio ir saugumo įmokos nuo draudimo įmokų. Čia svarbu tiksliai paaiškinti: kalbama ne apie gyventojų pajamų mokesčio tarifo padidinimą dviem procentiniais punktais, o apie nustatytos jo įplaukų dalies nukreipimą į Gynybos fondą.

Tuo pačiu metu mokesčių pajamos nėra vienintelis finansavimo šaltinis. Vyriausybė planuoja dalį pagreitintų gynybos išlaidų padengti skolinantis. 2027 m. biudžeto projekte prognozuojamas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, o valstybės skola, Finansų ministerijos vertinimu, iki 2029 m. gali pasiekti 54 proc. BVP.

Taigi gynybos finansavimui prireiks ne tik jau priimtų mokesčių pakeitimų, bet ir papildomų skolintų lėšų. Dėl to ypač svarbus tampa ilgalaikio valstybės finansų tvarumo klausimas. Be to, pats biudžeto projektas dar turi būti apsvarstytas ir patvirtintas Seime. Todėl teigti, kad visos numatytos išlaidos jau galutinai patvirtintos, kol kas anksti.

Nors svečio statusas buvo aukštas, o aptariamos temos reikšmingos, susitikime su gyventojais dalyvavo nedaug miestiečių. Pranešimą apie vizitą savivaldybė paskelbė spalio 15 d., o susitikimas įvyko spalio 21 d. Anonsuojant buvo siūloma aptarti Visaginui aktualius klausimus, miesto bendruomenei svarbias temas ir gyventojų lūkesčius. Konkreti darbotvarkė iš anksto neatskleista.

Galima daryti prielaidą, kad trumpas informavimo terminas, susitikimo laikas ar iš anksto neįvardytos konkrečios temos galėjo turėti įtakos lankomumui. Galbūt dalis gyventojų nesitikėjo gauti atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Tačiau teigti, kad būtent tai tapo mažo aktyvumo priežastimi, neatlikus dalyvių ir neatėjusiųjų apklausos, negalima.

Bet kokiu atveju nedidelis dalyvių skaičius neleidžia spręsti apie tai, kiek gyventojus domina gynybos, sveikatos apsaugos ar demografijos problemos. Greičiau ši situacija verčia susimąstyti apie tai, kaip padaryti tokius susitikimus turiningesnius ir naudingesnius miestiečiams.

Kas turėtų likti po susitikimo? Visaginui reikia darbo vietų, prieinamos medicinos, orių darbo sąlygų, galimybių jaunoms šeimoms ir pasitikėjimo ateitimi. Kartu šalies saugumas dabartinėje tarptautinėje aplinkoje reikalauja realių finansinių išteklių.

Šios užduotys nebūtinai prieštarauja viena kitai. Tačiau joms išspręsti reikalingi aiškūs prioritetai, konkretūs biudžeto sprendimai ir atviras paaiškinimas, kokie ištekliai bus skirti kiekvienai krypčiai. Juozas Olekas patikino gyventojus, kad užsirašė klausimus dėl sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimų bei sveikatos prevencijos ir jie bus apsvarstyti. Kitas svarbus žingsnis – suprasti, kas konkrečiai imsis šių klausimų, kokie sprendimai bus pasiūlyti ir per kokius terminus gyventojai galės pamatyti rezultatus. 

Seimo pirmininko susitikimas Visagine tapo akstinu pasikalbėti apie šalies ir miesto ateitį. Dabar svarbu, kad po diskusijų sekimų konkretūs veiksmai. Kadangi valstybės saugumas – tai ne tik apsaugotos sienos ir kovinga kariuomenė. Tai taip pat prieinama medicina, orus darbas, socialinis saugumas ir galimybė jaunoms šeimoms kurti ateitį savo mieste.

Todėl pagrindinis klausimas slypi ne tik tame, kiek Lietuva išleis gynybai, bet ir tame, kaip tuo pat metu bus užtikrinta jos piliečių gerovė.

Jelena Cerkasova

vis24.lt