Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo paraštėse Šendžene įvyko Si Dzinpingo, Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas.

Pirmasis istorijoje trišalis Kinijos, JAV ir Rusijos lyderių viršūnių susitikimas truko apie pusantros valandos. Kaip pažymėjo žurnalistai, derybos prasidėjo gerokai vėluojant. Numatytu laiku Si dar pietavo kartu su D. Trumpu. V. Putinas ir Rusijos delegacija tuo metu grįžo į viešbutį „pailsėti“, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Ryte V. Putinas ir D. Trumpas pirmą kartą nuo praėjusių metų rugpjūčio susitiko akis į akį. Jų pokalbis truko apie 40 minučių ir praėjo „gerai“, pasakojo Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.

Atidarydamas trišalį susitikimą, Si paragino Kiniją, JAV ir Rusiją „parodyti pavyzdį“ likusiam pasauliui, bendradarbiaujant sprendžiant globalias problemas ir palaikant taiką. Kinijos Liaudies Respublikos pirmininko teigimu, žmonija gyvena „globaliame kaime“, kuriame „visų žmonių likimai yra tarpusavyje susiję“, o trys šalys turi „ypatingą atsakomybę“. Po jo kalbėjęs V. Putinas pareiškė, kad Rusiją, JAV ir Kiniją vienija atsakomybė už tarptautinę taiką ir saugumą. Jis paragino išsaugoti ir sustiprinti tarptautinės teisės sistemą bei pasiūlė aptarti pasaulinius ekonominius ryšius, apsirūpinimo maistu ir energetinį saugumą.

V. Putinas atskirai paminėjo karą Ukrainoje. Pasak jo, apie jį jis išvakarėse kalbėjo su Si Dzinpingu, o ryte jie su D. Trumpu skyrė jam daug dėmesio dvišaliame susitikime. V. Putinas pridūrė, kad trys šalys gali prisidėti prie pasaulinio saugumo stiprinimo, jei bendradarbiaus „abipusės pagarbos, lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros laikymosi pagrindu“.

Savo ruožtu D. Trumpas pareiškė, kad JAV, Rusijos ir Kinijos branduoliniai arsenalai suteikia joms „unikalią galimybę aptarti, kaip sumažinti branduolinių ginklų skaičių pasaulyje“. Pasak jo, trims šalims „gyvybiškai svarbu“ bendradarbiauti siekiant pasipriešinti branduolinio ginklo platinimo grėsmei. „Būtent tuo mes ir užsiimame Irane“, - pareiškė D. Trumpas, pridurdamas, kad JAV „neleis Iranui įsigyti branduolinio ginklo“.

Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, D. Trumpas sakė jau išsamiai jį aptaręs su V. Putinu. D. Trumpo nuomone, Rusijos prezidentas norėtų karo nutraukimo. JAV prezidentas išreiškė viltį, kad to nori ir „kita pusė“. Dar viena galima bendradarbiavimo sritimi D. Trumpas įvardijo būdų apsisaugoti nuo „nekontroliuojamų“ globalistinių organizacijų paiešką.

Kaip pavyzdį jis pateikė Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, kuris anksčiau išdavė V. Putino ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderius. Tuo atviroji susitikimo dalis, trukusi apie 10 minučių, baigėsi. Pasibaigus susitikimui, Kremlius paskelbė „Rusijos, Kinijos ir JAV valstybių vadovų deklaraciją dėl taikos“. Dokumente teigiama, kad lyderiai aptarė tarptautinę padėtį ir susitarė palaikyti strateginį stabilumą bei tarptautinį saugumą.

Pagal deklaraciją, visos trys šalys pasisako už JT reformą, kuri „leistų efektyviau reaguoti į globalius iššūkius“, ketina didinti naftos produktų gamybą bei tiekimą ir ves dialogą dėl branduolinių rizikų mažinimo bei branduolinio ginklo neplatinimo. Lyderiai taip pat pabrėžė pareigūnų imuniteto laikymosi svarbą ir pareiškė, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas neturėtų piktnaudžiauti savo įgaliojimais. Ukraina bendroje deklaracijoje neminima.

Branduoliniai ginklai

Vašingtonas iš pradžių pagrindiniu trišalio susitikimo tikslu įvardijo branduolinį nusiginklavimą. Tuo tarpu analitikai skeptiškai vertino reikšmingo susitarimo galimybes. Kinijos užsienio reikalų ministerija nekomentavo Amerikos pusės pranešimų, kad branduoliniai ginklai gali tapti pagrindine susitikimo tema, Pekinas taip pat neatskleidė jo darbotvarkės. Kinija daugelį metų atsisako aptarinėti savo branduolinį arsenalą su Vašingtonu.

Pekinas tvirtina, kad derybas dėl ginkluotės mažinimo pirmiausia turi vesti Rusija ir JAV, kurios turi kur kas daugiau kovinių galvučių. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, didžiausią branduolinį arsenalą turi Rusija, po jos seka JAV ir Kinija.

Vasario mėnesį baigė galioti paskutinis JAV ir Rusijos susitarimas dėl branduolinių ginklų kontrolės - Sutartis dėl priemonių toliau mažinti ir apriboti strateginę puolamąją ginkluotę (START). Jai nustojus galioti, nebeliko sutartinių apribojimų abiejų šalių dislokuotų strateginių kovinių užtaisų ir jų nešėjų skaičiui.

Sinologas Aleksandras Gabujevas, Berlyno Carnegie Rusijos ir Eurazijos studijų centro vadovas (Rusijoje paskelbtas „užsienio agentu“), BBC sakė, kad branduolinių ginklų kontrolė ir pasitikėjimo priemonės yra vienintelė, jo nuomone, reikšminga tema, kurioje iš tiesų būtinas visų trijų šalių dalyvavimas. Net jei Pekinas bus pasirengęs aptarti arsenalų mažinimą ar jų dydžio apribojimus tik kitą dešimtmetį, Šendžene buvo galima pradėti pokalbį ekspertų lygiu, mano A. Gabujevas. Jo vertinimu, ši galimybė buvo praleista, nes susitikimo iniciatoriai neatliko parengiamojo darbo.

Karas Ukrainoje

Šeštadienį šaltinis Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė, kad karas Ukrainoje trišaliame susitikime vargu ar bus aptariamas, nes „pastaruoju metu turėjome daug kontaktų su Rusijos puse“. Pasak jo, „Kinija į šį procesą nėra įsitraukusi“, todėl Šendžene aptarinėti „Ukrainos temą būtų netinkama“. Tačiau pirmadienį pats D. Trumpas pareiškė tikintis karo aptarimo kelionės į Kiniją metu.

Praėjusią savaitę D. Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas susitiko su V. Putinu Maskvoje, taip pat vedė derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Atnaujinus derybas, kuriose dalyvauja Rusija, Ukraina ir JAV, Abu Dabyje, J. Kushneris stumia idėją aptarti „Europos saugumo architektūrą“ lygiagrečiai su karo nutraukimo sąlygomis. Jis taip pat ragino V. Putiną sutikti su europiečių dalyvavimu taikos procese ir tvirtino, kad Rusijos prezidentas davė tokį sutikimą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad apie europiečių dalyvavimą derybose kalbos nėra.

Kaip pažymi BBC korespondentė Laura Bicker, Kinija nėra suinteresuota, kad jau penktus metus trunkantis karas būtų įtrauktas į susitikimo darbotvarkę. Si Dzinpingui tenka atsižvelgti į tai, kad glaudūs santykiai su V. Putinu gali apsunkinti Pekino ryšius su Europos Sąjunga, kuri išlieka pagrindine rinka Kinijai, ypač dabar, kai Kinijos ekonomika labai priklauso nuo eksporto.

Tuo pačiu metu Si, L. Bicker vertinimu, nenori, kad karo baigtis lemtų Rusijos, svarbios Kinijos partnerės ir kaimynės, destabilizaciją. Karo Ukrainoje klausimu Pekinas siekia laikytis neutralumo pozicijos. Kinijos valdžia ne kartą ragino derėtis ir ieškoti politinio sprendimo, vengdama pasmerkti plataus masto Rusijos invaziją. JAV, ypač Joe Bideno administracijos metu, ir Europos šalys kaltino Kiniją tiekiant Rusijai komponentus, kuriuos ši gali panaudoti kare, taip pat remiant Rusijos ekonomiką perkant naftą ir dujas.

Ką susitikimas duoda kiekvienam iš lyderių?

Vladimirui Putinui

„Vladimirui Putinui pats faktas, kad šis susitikimas įvyko, jau yra didelė diplomatinė pergalė“, - mano A. Gabujevas. Kaip pažymi ekspertas, branduolinis arsenalas leidžia Rusijai pretenduoti į supervalstybės statusą, nors pagal ekonomikos dydį ir technologinę pažangą ji nusileidžia JAV ir Kinijai. Dalyvavimas derybose lygiomis teisėmis su šių dviejų šalių lyderiais padeda V. Putinui įtvirtinti Rusijos, kaip vienos iš pirmaujančių pasaulio galybių, o savęs - kaip vieno iš šiuolaikinio pasaulio lyderių, įvaizdį.

Būtent šį įvaizdį Rusijos propaganda stiprina palyginimais su 1945 metų Jaltos konferencija, kai JAV, Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos lyderiai susitiko Kryme aptarti pokarinės Europos tvarkos. A. Gabujevas taip pat pažymi, kad susitikimas V. Putinui atrodo komfortiškas, nes Vašingtonas kol kas nedaro jam spaudimo dėl karo Ukrainoje, o Pekinas vargu ar tai darytų.

Donaldui Trumpui

A. Gabujevo vertinimu, susitikimą pirmiausia norėjo surengti pats D. Trumpas. Jis siekė pasikalbėti su dviem autoritariniais lyderiais, kuriuos laiko svarbiais pašnekovais. Šendžene jam atsirado galimybė iškelti branduolinės ginkluotės klausimą V. Putinui ir Si vienu metu. „Akivaizdu, kad kaip ir pokalbis su V. Putinu telefonu, ar kaip susitikimas Ankoridže, ar kaip susitikimas su Si, [trišalis susitikimas] neduos jokių svarbių rezultatų. Tačiau jam bus malonu“, - BBC sakė A. Gabujevas.

Si Dzinpingui

Kaip pažymi Laura Bicker, viršūnių susitikimo šeimininko vaidmenyje Si gavo galimybę pabrėžti savo „valstybės veikėjo-senolio“ įvaizdį. Tačiau yra rizika, kad du nenuspėjami lyderiai - V. Putinas ir D. Trumpas - susitikimo metu bandys dominuoti, ir galiausiai Si atrodys tik kaip svetingas šeimininkas, o ne pagrindinis šio reikšmingo diplomatinio įvykio architektas.

Tarptautinės įtakos demonstravimas dabar svarbus Si ir šalies viduje, pabrėžia L. Bicker. Kitais metais vyks Kinijos komunistų partijos suvažiavimas, kuriame Si, kaip tikimasi, gaus ketvirtąją kadenciją partijos vadovo poste. Kinija prie suvažiavimo artėja nekilnojamojo turto rinkos krizės, didelės vietos valdžios institucijų skolų naštos ir jaunimo įsidarbinimo sunkumų fone.

„Tokiu metu bendra nuotrauka su V. Putinu ir D. Trumpu jam gali pasitarnauti kaip įrodymas, kad jo šalies „pažeminimų šimtmetis“ liko praeityje. Kinija - tai jau ne tik „kylanti galia“, gali teigti jis; priešingai, ji vis aktyviau nustato naujos epochos taisykles“, - mano L. Bicker. A. Gabujevo nuomone, Si sutikimas dalyvauti susitikime, kurio troško D. Trumpas, taip pat buvo būdas sustiprinti jo asmeninius santykius su Amerikos prezidentu.

Šaltinis: www.delfi.lt

Šaltinio nuotrauka