Visagine oficialiai įregistruota apie 147 nevyriausybines organizacijas (NVO). Tačiau pats registracijos faktas dar nereiškia, kad organizacija tikrai vykdo veiklą. Vienos NVO reguliariai įgyvendina projektus ir dirba su gyventojais, kitos egzistuoja tik formaliai, o trečios yra likvidavimo procese.
Visagino savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresniojo specialisto Laimono Abariaus teigimu, situacija dėl NVO mieste yra būtent tokia: įregistruotų organizacijų gana daug, tačiau realiai veikiančių — gerokai mažiau.
Laimono Abariaus pateiktais duomenimis, Visagine įregistruota apie 147 organizacijas. Tarp jų — maždaug 100 asociacijų, 23 viešosios įstaigos (VšĮ), o likusią dalį sudaro labdaros ir kiti fondai, įvairios draugijos bei kiti juridiniai asmenys.
Į platesnį sąrašą taip pat patenka kai kurios gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ir kitos organizacijos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas toks juridinis asmuo atitinka NVO apibrėžimą pagal galiojančius teisės aktus.
Laimonas Abaris organizacijas sąlygiškai skirsto į „gyvas“ ir „santykinai gyvas“. Prie pirmosios kategorijos, anot jo, priskiriamos organizacijos, kurios teikia metines ataskaitas Registrų centrui ir demonstruoja bent kokią nors veiklą. Kitos gali tik vykdyti minimalius administracinius reikalavimus: laiku pateikti dokumentus, neturėti skolų ir formaliai išsaugoti veikiančio juridinio asmens statusą.
Pats specialistas tokią situaciją lygina su kirviu, kuris nuolat guli ant stalo. Pats savaime jis gali būti nenaudojamas metus, tačiau prisireikus sukapoti malkas, žmogus jį paima ir pradeda dirbti.
Pagal tokį patį principą gali gyvuoti ir organizacija: kelerius metus ji faktiškai nieko nedaro, tačiau išsaugo dokumentus bei juridinį statusą. O vėliau kyla nauja idėja, atsiranda naujas žmogus ar jų grupė, ir organizacija vėl pradeda veikti. Taigi aktyvių projektų nebuvimas šiandien dar nebūtinai reiškia, kad organizacija galutinai nutraukė savo kaip visuomeninės iniciatyvos egzistavimą.
Organizacijų skaičius mažėja dėl likvidavimo
Atviri duomenys leidžia pamatyti įregistruotas NVO, tačiau patys savaime neparodo, kaip aktyviai kiekviena organizacija dirba. NVO žymos buvimas neatsako į klausimą, kiek žmonių reguliariai dalyvauja organizacijos veikloje, ar rengiami renginiai, ar įgyvendinami projektai ir ar dirbama su gyventojais.
Per pastaruosius dešimt metų įregistruotų organizacijų skaičius Visagino savivaldybėje sumažėjo. Viena iš priežasčių — veiklos nutraukimas ir jų likvidavimas Registrų centro iniciatyva.
Jei organizacija nevykdo nustatytų reikalavimų ir nepateikia būtinų ataskaitų, jai gali būti skirta bauda. L. Abariaus teigimu, praeityje Visagine būta atvejų, kai organizacijų vadovams teko mokėti nemažas baudas už ataskaitų nepateikimą, po ko prasidėdavo likvidavimo procedūra.
Kartu keičiasi ir kontrolės tvarka. Už privalomų ataskaitų nepateikimą finansinė atsakomybė tenka organizacijos vadovui. Nepateikus ataskaitų per nustatytą terminą, vadovui gali būti skirta administracinė bauda. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai iš pradžių siūloma sumokėti 300 eurų, o toliau nagrinėjant bylą paskirtos baudos dydis gali būti ir didesnis.
Anot L. Abariaus, naujos organizacijos Visagine ir toliau kuriamos. Kartais įsteigti naują asociaciją yra paprasčiau nei atkurti senos, ilgą laiką praktiškai neveikusios organizacijos veiklą.
Kartais organizacija laikosi ant vieno žmogaus
Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių mažų visuomeninių organizacijų iššūkių. „Atsiradimo priežastimi dažnai tampa konkreti idėja ar interesas. Pavyzdžiui, grupė žmonių susivienija apie tam tikrą pomėgį, įkuria asociaciją ir gauna galimybę dalyvauti konkursuose ar projektuose. Tačiau laikui bėgant grupės narių interesas gali sumažėti, žmonės nustoja dalyvauti veikloje, ir visa organizacija faktiškai lieka ant vieno žmogaus pečių“, — aiškina savivaldybės specialistas, pridurdamas, kad problema yra žmonių, pasirengusių reguliariai užsiimti visuomenine veikla, trūkumas.
Su jo žodžiais sunku nesutikti: iš tiesų, kol komandoje yra aktyvus žmogus, kuris rašo projektus, ieško finansavimo, tvarko dokumentaciją, bendrauja su savivaldybe ir organizuoja renginius, organizacija gali veikti. Bet jei šis žmogus pasitraukia, rasti jam pamainą būna sunku. Dėl to veikla palaipsniui nutrūksta, nors juridiškai organizacija gyvuoja toliau.
L. Abariaus nuomone, vienas iš galimų sprendimų galėtų būti labiau patyrusių ir naujų organizacijų bendradarbiavimas. Didelės ir ilgai dirbančios NVO galėtų padėti pradedančioms iniciatyvinėms grupėms žiniomis, patirtimi ir organizaciniais įgūdžiais.
Be to, anot L. Abariaus, daugeliui organizacijų trūksta žinių, įgūdžių ir kompetencijų. Neretai kyla klausimų, susijusių su buhalterine apskaita, dokumentų rengimu, ataskaitomis, projektais ir kitomis administracinėmis pareigomis.
Būtent todėl vienas iš pagrindinių NVO plėtros uždavinių — ne tik naujų organizacijų kūrimas, bet ir naujų aktyvių dalyvių atsiradimas.
Atskirai Laimonas Abaris atkreipia dėmesį į tai, kad Visagine trūksta organizacijų ar jų padalinių, dirbančių tautiniu principu. Visaginui tai ypač aktualus klausimas, kadangi miestas pasižymi daugiataute gyventojų sudėtimi.
Organizacijų, atstovaujančių įvairių kalbinių ir kultūrinių bendruomenių interesams, buvimas gali sukurti papildomų galimybių gyventojams dalyvauti miesto visuomeniniame gyvenime.
NVO svarbios miestui ir jo gyventojams
Nevyriausybinės organizacijos gali užsiimti labai įvairiomis kryptimis: sportu, kultūra, socialine pagalba, aplinkosauga, darbu su jaunimu, parama žmonėms su negalia, kultūrinių tradicijų puoselėjimu ir kitomis visuomeninėmis iniciatyvomis.
Visagino savivaldybė taip pat naudoja finansavimo konkursus, kad palaikytų NVO ir visuomeninių organizacijų veiklą. Todėl gyventojams svarbu suprasti ne tik tai, kiek organizacijų egzistuoja juridiškai, bet ir kuo konkrečiai jos užsiima bei kur galima kreiptis pagalbos ar su savo iniciatyva.
Kas gali gauti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio?
1,2 proc. GPM klausimas taip pat turi didelę reikšmę NVO. 2026 metais Lietuvos gyventojai gali skirti iki 1,2 proc. savo pajamų mokesčio už 2025 metus nevyriausybinei organizacijai, kuri atitinka nustatytus reikalavimus, Juridinių asmenų registre turi atitinkamą NVO žymą ir turi teisę gauti tokią paramą.
Kartu nuo 2025 metų valstybinės ir savivaldybių mokyklos, darželiai bei kitos biudžetinės įstaigos pagal ankstesnę sistemą 1,2 proc. GPM gauti nebegali.
Ligoninių atveju situacija priklauso nuo jų teisinio statuso: pats ligoninės statusas savaime dar nereiškia automatinės teisės gauti 1,2 proc. Būtina tikrinti, ar konkreti įstaiga yra paramos gavėja ir ar atitinka nustatytus reikalavimus.
Ir galiausiai — kiek NVO reikia Visaginui? Į šį klausimą neįmanoma atsakyti tik vienu skaičiumi. 147 įregistruotos organizacijos nereiškia, kad jos visos vienu metu dirba. Kartu ir nedidelis organizacijų skaičius nebūtinai reiškia visuomeninių iniciatyvų trūkumą. Daug svarbiau yra tai, kiek organizacijos geba vienyti žmones, įgyvendinti idėjas, bendradarbiauti tarpusavyje ir atliepti realius gyventojų poreikius.
Galbūt todėl Visaginui šiandien svarbus ne tiek klausimas „kiek NVO įregistruota?“, kiek klausimas „kiek iš jų iš tikrųjų dirba ir kuo konkrečiai užsiima?“
Kviečiame prisidėti prie Visagino NVO katalogo kūrimo
Visagino NVO katalogo kūrimas gali padėti padaryti šią situaciją aiškesnę. Kataloge galima atskirai nurodyti organizacijos pavadinimą, veiklos kryptį, kontaktus, svetainę bei socialinius tinklus, taip pat informaciją apie einamąją veiklą.
Taip gyventojai galės pamatyti, kokios organizacijos iš tiesų dirba mieste, į ką galima kreiptis, kur galima tapti savanoriu ir kokios visuomeninės iniciatyvos jau egzistuoja. O pačioms NVO toks katalogas gali tapti galimybe rasti partnerių, pritraukti naujų dalyvių ir padaryti savo veiklą labiau matomą.
Jelena Čerkasova
Medžiaga parengta remiantis interviu su Visagino savivaldybės administracijos specialistu Laimonu Abariumi ir atvirų duomenų analize.
Projektas: „Visagino NVO tinklas: pažinkime, bendradarbiaukime, veikime kartu“.
