Visuomeninė organizacija neįprastu pavadinimu „Pikakoka“ – visai jauna. Dokumentuose jai kiek daugiau nei metai, tačiau jai vadovaujančio žmogaus vardas žinomas ir Visagine, ir už jo ribų.

Apie tai, kas paskatino įkurti savo organizaciją ir kokia jos veiklos prasmė, kalbėjomės su Sandra Matvejeva – pagal profesiją dizainere, daug metų dirbančia su projektais Visagino kultūros centre, o anksčiau sukaupusia nemažą dizainerės patirtį gamybos srityje.

Pirmiausia – misija

„Kultūra ir dizainas, su kuriais dirbu, yra labai laisvi ir visada suponuoja nestandartinę formą – projektinę veiklą: arba pats dalyvauji, arba ką nors kuri“, – taip Sandra pradėjo pasakoti apie savo kelią į visuomeninę veiklą. Anot jos, vieną dieną imi svarstyti: gal verta pabandyti ką nors savo, savarankiško? Tuomet žengi kitą, jau rimtesnį žingsnį, ir ta idėja ima įgauti formą, virsta organizacija, turinčia ne tik savo specifiką bei veiklos kryptį, bet ir misiją. Pašnekovė įsitikinusi, kad kultūros ir socialinėje srityse, priešingai nei komercinėje, misija visada yra pirmoje vietoje.

„Pikakoka“ misija gimė iš asmeninės istorijos, tiksliau – iš Sandros šeimos istorijos. 2021 metais jos tėvą Leonidą Lebedkiną, visą sąmoningą gyvenimą Visagine paskyrusį kūrybai – dizainui ir architektūrai, – ištiko sunkus insultas. Šis įvykis, žinoma, apvertė ne tik jo, bet tam tikra prasme ir artimųjų gyvenimą. Tačiau kadangi šeimoje iš kartos į kartą buvo daug kūrybingų žmonių, ši situacija, pasakoja Sandra, paskatino į viską pažvelgti nestandartiškai. Būtent kūryba tuo sunkiu laikotarpiu tapo visos šeimos gelbėjimosi ratu, o alternatyvi – meninė – reabilitacija padėjo Leonidui beveik sugrįžti į gyvenimą.

„Piešimas – nepakankamai vertinamas, menkinamas dalykas, tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad piešimas atkuria motoriką, o kartu ir protines funkcijas – daug geriau nei kiti pratimai, – įsitikinusi Sandra. – Daug kalbamės su klinikiniais terapeutais, ir jie patvirtina: atsigavimas prasideda nuo pirštų, nervų galūnėlių – kai jos ima judėti, akivaizdžiai pradeda grįžti ir kalba. Sprendžiu iš to, kaip tėtis vėl pradėjo skaityti, rašyti ir kalbėti. Kadangi abu esame dizaineriai, tiesiog negalėjome nesusieti to su dizainu, todėl gimė tokia iš pirmo žvilgsnio sudėtinga kolaboracija.“

Leonido darbai tapo pirmojo projekto pagrindu. Projektą patvirtino Kultūros ministerija; jis apėmė meninį reabilitacijos kelią, šio proceso pristatymą platesnei auditorijai, kūrinių perkėlimą į interjero detales ir parodų kelionę po Visaginą, Zarasus bei Ignaliną. Dirbdami prie šio projekto kūrėjai suprato, kokia artima žmonėms ši tema, kiek daugiau žmonių susiduria su negalia, nei galima įsivaizduoti, ir kiek daug problemų lieka neaptarta. Tai paskatino mintį, kad reikia organizacijos, kuri dirbtų ne tik su žmonėmis, patyrusiais sunkių sveikatos sukrėtimų, bet ir su kita pažeidžiama, pagalbos stokojančia grupe – tais, kurie prižiūri negalią turinčius žmones.

Organizacijai savaime atsirado ir pavadinimas – „Pikakoka“. „Po insulto tėtį kamavo stipri afazija, – prisimena Sandra. – Pamatęs pirmuosius savo darbus, kuriuos jau buvo galima pristatyti publikai, jis ištarė šį žodį, reiškusį pasitenkinimą: taip, dabar esu patenkintas! Nusprendėme, kad tai ir bus mūsų pavadinimas, nes patys šia veikla užsiimame su malonumu ir norime, kad malonumą patirtų ir pas mus ateinantys žmonės.“

Naujas „Kūrybinis kelias“

Šiuo metu organizacija, tęsdama savo misiją – atskleisti, kas yra meno terapija ir kaip ji veikia sveikatą, – įgyvendina naują projektą „Kūrybinis kelias“. Jame dalyvauja apie 20 žmonių iš abiejų minėtų grupių. „Tai žmonės, kurie labai kabinasi į gyvenimą, nepaprastai stiprūs žmonės, vertinantys kiekvieną akimirką“, – sako Sandra. Šiuo etapu su jais dirba terapeutų ir menininkų komanda. Užsiėmimų metu dalyviai atskleidžia savo kūrybinį potencialą – piešia, lipdo, o tai padeda jiems atsigauti. Vėliau pagal jų sukurtus darbus bus kuriamas dizainas ir gaminiai. Kaip visa tai veikia kartu?

„Tai labai natūralus procesas, – aiškina Sandra. – Žmogus sukuria paveikslą – tapybos ar grafikos darbą, o tuomet prie projekto prisijungia įvairių sričių dizaineriai: interjero, tekstilės ar mados. Nekalbame apie podiumus ir kolekcijas – mūsų tikslas, kad kuriami daiktai būtų prieinami žmonėms ir galėtų tapti interjero puošmena.“ Pavyzdžiui, ankstesniame projekte L. Lebedkino paveikslai virto šviestuvų gaubtais. O ankstesnei parodai pagal paveikslą – ryškų grafinį darbą su gėlėmis ir gyvūnais – buvo pagamintas kilimas.

Pats paveikslas, pasak Sandros, iki šiol eksponuojamas parodose. Kūrinys gali likti paveikslu, bet taip pat virsti užuolaidomis, baldų, pavyzdžiui, kėdžių, apmušalais ar šviestuvų gaubtais su dalyvio sukurtais ornamentais. Viskas priklausys nuo to, kokias formas ir kokias galimybes šiems darbams įžvelgs profesionalūs dizaineriai. Šiame projekte prisijungs daugiau tekstilės dizainerių, todėl daugiau kūrinių bus galima pritaikyti gamybai ir išleisti didesniu tiražu.“

Labai svarbu tai, kad projekto dalyvis mato savo darbo tęsinį, o autorystė bus kruopščiai išsaugota. Viena yra nupiešti ir padėti į stalčių, visai kas kita – žinoti, kad tavo darbas toliau tarnauja žmonėms kaip daiktas arba kad jį galima pamatyti parodoje. „Net mano tėtis, pats kūrybingas žmogus, labai stebėjosi tokia transformacija! Norime, kad tokių transformacijų būtų daugiau, o po meno terapijos žmonės taptų matomi ir per savo kūrinius įgytų galimybę sugrįžti į visavertį gyvenimą, – sako „Pikakoka“ vadovė Sandra Matvejeva. – Darome tai ne tam, kad „sukeltume gailestį“, o tik norėdami parodyti šį įdomų kūrybinį kelią ir tai, kad tokią galimybę turi kiekvienas.“

Lapkričio mėnesį pasibaigus užsiėmimams su projekto dalyviais, darbą pradės dizaineriai ir prasidės pasirengimas parodai. Kitų metų sausį dalyvių darbai ir pats projektas bus pristatyti Visagine, o vėliau parodą galės aplankyti ir Ignalinos, Zarasų bei Utenos gyventojai. „Pikakoka“ kviečia visus, kuriems artima jos misija ir veikla, sekti informaciją apie būsimą parodą ir ateities planus regione socialiniuose tinkluose, organizacijos paskyroje tokiu pačiu pavadinimu.

Autorė - Jelena Semionova

Nuotarukos Jeleonos Čerkasovos ir Pikakoka akaunto Facebook

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Visagino NVO tinklas: pažinkime, bendradarbiaukime, veikime kartu“, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025-2028 metų veiksmų plano 2.1.1 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.