Kas verčia žmogų, jau turintį profesiją, klientų ir stabilią karjerą, eiti į politiką? Šiaurės Nalšios apygardoje į Seimą kandidatuojančiai Mėtai Paulauskei atsakymas susijęs ne su pačiomis politinėmis ambicijomis. Ji kalba apie ką kita – apie norą keisti taisykles, su kurių pasekmėmis pati kasdien susiduria darbe.

Beveik visas Mėtos Paulauskės gyvenimas susijęs su Visaginu. Čia ji užaugo, baigė pagrindinę ir muzikos mokyklas, čia gyvena ir dirba jos tėvai. Tačiau profesinis kelias ją nuvedė toli už vienos specialybės ribų.

Šiandien M. Paulauskė – teisininkė ir mediatorė. Jos patirtyje – darbas su jaunimu, verslininkais, smurto artimoje aplinkoje aukomis, į skolų duobę patekusiomis šeimomis, konfliktuojančiais sutuoktiniais, išlaikymo (alimentų) klausimais ir kitomis sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis. Būtent ši patirtis, pasak jos, ir tapo priežastimi priimti sprendimą eiti į Seimą.

Ne ieškoti kalto, o ieškoti sprendimo

Ko gero, ryškiausias M. Paulauskės profesinio kelio bruožas – sąmoningas atsisakymas principo „surasti kaltą“. Ji įgijo teisinį išsilavinimą kriminalistikos srityje ir iš pradžių norėjo tapti prokurore. Tačiau praktika Visagino prokuratūroje privertė ją persvarstyti planus. „Rašyti kaltinamuosius aktus, ieškoti kaltų – supratau, kad tai ne man“, – pasakoja kandidatė.

Tuo pačiu metu Lietuvoje pradėjo vystytis mediacija. M. Paulauskė joje pamatė būtent tokį požiūrį, kuris jai artimas: ne aštrinti konfliktą, o ieškoti galimybės susitarti. Ji įgijo mediacijos magistro laipsnį, o vėliau papildomai baigė socialinių mokslų studijas. Politikui tai svarbus profesinis pamatas – kalbama ne tik apie įstatymų išmanymą, bet ir apie supratimą, kaip tie įstatymai veikia realiame gyvenime ir kaip į juos reaguoja žmonės.

80 taikos sutarčių per metus vietoj 80 naujų konfliktų

Vienas iš labiausiai indikatyvių M. Paulauskės profesinės biografijos faktų – vidutiniškai apie 80 taikos sutarčių per metus, kurias ji, kaip mediatorė, padėjo parengti. Tai šeimos konfliktai, skyrybos, skolos, alimentai ir kitos situacijos, kurios neretai baigiasi ilgamečiais teisminiais ginčais.

Vienas pirmųjų sudėtingų atvejų jos karjeroje kandidatei įsiminė ypač stipriai. Šeima buvo įstrigusi keliuose teisminiuose procesuose – civiliniuose ir baudžiamuosiuose. Sutuoktiniai faktiškai kariavo vienas su kitu, kartu išleisdami didžiules lėšas advokatams. Galiausiai pavyko pasiekti taikos sutartį. Būtent tuomet, sako M. Paulauskė, ji pirmą kartą itin aštriai pajuto, kad mediatoriaus darbas gali realiai keisti žmonių gyvenimus.

Nuo nedarbo iki darbo su tais, kurie patys kuria darbo vietas

Dar vienas svarbus jos profesinio kelio epizodas susijęs su Lietuvos darbo birža. M. Paulauskė dirbo su jaunimu, padėjo jam integruotis darbo rinkoje, sprendė perkvalifikavimo klausimus ir kartu bendradarbiavo su pradedančiaisiais verslininkais. Dirbo ne tik Visagine, bet ir Ignalinoje, faktiškai apvažinėdama didelę regiono dalį.

Vėliau jos darbe atsirado skolų klausimai – ji konsultuoja žmones, susidūrusius su skolų problemomis. Taigi, jos profesinė patirtis apima iškart kelias grupes, kurios retai susikerta vienoje politinėje biografijoje: jaunimą, verslininkus, šeimas, skolininkus, smurto artimoje aplinkoje aukas ir žmones, susidūrusius su teisinės sistemos problemomis.

Kodėl M. Paulauskė mano, kad regionui reikia kitokių įstatymų

Viena centrinių kandidatės kampanijos temų – teisinės pagalbos prieinamumas. Pasak M. Paulauskės, specialistų trūkumo problema egzistuoja ne tik Visagine, bet ir Ignalinoje bei Zarasuose. Tačiau dar svarbiau kas kita: įstatymai, kurie popieriuje atrodo gerai arba efektyviai veikia didmiesčiuose, ne visada taip pat veikia mažesnėse gyvenvietėse.

Ypač aštriai, M. Paulauskės manymu, tai pasireiškia išlaikymo (alimentų) klausimuose. Pastarieji teisės aktų pakeitimai turėjo pagerinti vaikų padėtį ir padidinti išmokas jų išlaikymui. Tačiau praktikoje, sako kandidatė, tėvas ar motina, norintys pasiekti seniai nustatytos alimentų sumos padidinimo, gali susidurti su visa grandine papildomų procedūrų. Teismas, nemokėjimo įrodinėjimas, kreipimasis į antstolį – ir galiausiai žmogus, kuriam pinigų reikia dabar, gali mėnesių mėnesius eiti per biurokratines procedūras. M. Paulauskė siūlo į tokias problemas žiūrėti ne tik įstatymų leidėjo, bet ir žmogaus, kuris spaudžiamas šiomis taisyklėmis naudotis, akimis.

„Negalima priimti įstatymų nežinant problemos iš vidaus“

Tai, ko gero, pagrindinė Mėtos Paulauskės politinė tezė. Ji mano, kad rengiant įstatymus būtina daug aktyviau įtraukti žmones, kuriuos tie įstatymai tiesiogiai paliečia. Tai taikoma ir socialiniams klausimams, ir verslui.

Pavyzdžiui, kalbėdama apie verslo plėtrą regione, kandidatė siūlo ne tiesiog mechaniškai kurti naujas paramos programas, verslo inkubatorius ar pagreitinimo (akceleravimo) programas, o pirmiausia paklausti pačių verslininkų, ko konkrečiai jiems reikia. Jos nuomone, valstybė turėtų daug dažniau konsultuotis su tais, kuriems kuria taisykles. „Nepriimti įstatymų pagal nuojautą, nežinant problemų iš vidaus“ – taip galima suformuluoti vieną pagrindinių jos programos principų.

Vieniši tėvai – viena pagrindinių grupių, kuriai reikia pagalbos

Ypatingą dėmesį M. Paulauskė skiria vienišiems tėvams. Pasak jos, regionuose žmogus, vienas auginantis vaikus, dažnai atsiduria prieš labai griežtą pasirinkimą: dirbti ir neturėti galimybės pilnavertiškai užsiimti vaikais arba atsisakyti darbo ir susidurti su finansinėmis problemomis.

Situaciją sunkina prieinamos pagalbos trūkumas, priklausomybės, skolos, skyrybos ir būtinybė vienam iš tėvų išvykti uždirbti. M. Paulauskė čia mato ne atskiras problemas, o uždarą grandinę: priklausomybės → skolos → neįmanomybė išlaikyti šeimą → neviltis → išvykimas uždarbiauti → papildomas krūvis likusiam tėvui / motinai → skyrybos.

Būtent todėl, mano ji, socialinės politikos negalima kurti pagal principą „spręsti po vieną problemą vienu metu“.

Darbo vietos ir ne tik…

Ekonominis vystymasis – dar viena kryptis, kurią kandidatė laiko strategine Šiaurės Nalšiai. M. Paulauskė kalba apie būtinybę pritraukti į regioną aukštųjų technologijų gamybą ir pasinaudoti tuo pranašumu, kurį Visaginas jau turi dėl savo istorijos ir kompetencijų branduolinės energetikos srityje.

Tačiau jai Visagino ekonominis vystymasis kartu yra ir viso regiono vystymasis. Į miestą kasdien dirbti atvyksta Ignalinos ir Zarasų rajonų gyventojai. Todėl, mano kandidatė, negalima nagrinėti Visagino ekonomikos atskirai nuo kaimyninių savivaldybių. Iš čia kyla kita svarbi tema – keliai ir transporto susisiekimas.

Jei žmogus negali normaliai nuvykti į darbą, tai net ir darbo vietos buvimas nustoja būti pilnaverčiu pranašumu. Ignalinos ir Zarasų rajonams M. Paulauskė viena aštriausių problemų taip pat įvardija transporto pasiekiamumą.

Tačiau yra ir visiškai konkrečių klausimų. Pavyzdžiui, Dūkšte ir Didžiasalyje iki šiol nėra vaistinių. M. Paulauskė primena, kad šią problemą bandė spręsti a. a. Seimo narys Jevgenijus Šuklinas, ieškodamas galimybių pritraukti verslininkus.

Mažų gyvenviečių gyventojams vaistinės nebuvimas nėra abstrakti infrastruktūros problema. Tai būtinybė važiuoti vaistų į kitą gyvenvietę, kartais – keliasdešimt kilometrų. M. Paulauskė pareiškia esanti pasirengusi tęsti J. Šuklino pradėtą darbą, tačiau jau remdamasi savo profesine patirtimi.

Kodėl Seimas?

Į klausimą, kodėl jau susiformavusią profesinę karjerą turintis žmogus nusprendė eiti į politiką, M. Paulauskė atsako gana tiesiai. Ji daug metų dirbo su valstybės priimtų sprendimų pasekmėmis. Tam tikru momentu ji suprato: jei nori iš tikrųjų ką nors pakeisti, turi dalyvauti priimant sprendimus. Ši mintis pamažu atvedė ją į politiką. O galutinis sprendimas, pasak kandidatės, sutvirtėjo po Jevgenijaus Šuklino mirties.

M. Paulauskė neslepia, kad J. Šuklinas jai tapo politiko, dirbusio ne tik dėl politinio rezultato, bet ir tiesiogiai su žmonėmis, pavyzdžiu. Tačiau kartu ji pabrėžia: „Aš noriu tęsti ne kito žmogaus politinę karjerą, o pradėtą darbą su žmonėmis – jau remdamasi savo 20 metų profesine patirtimi.“

Pagrindinis pranašumas – ne politinis stažas

Mėta Paulauskė kol kas nepriklauso politikams, turintiems ilgą pasiekimų sąrašą. Ir būtent tai ji paverčia savo politinės pozicijos dalimi. Jos argumentas paprastas – politinės patirties galima įgyti, bet 20 metų profesinio darbo su realiomis žmonių problemomis neįmanoma gauti per kelis rinkimų kampanijos mėnesius.

Ji žino, kaip veikia teismai ir teisinės procedūros. Žino, su kokiomis problemomis susiduria šeimos. Dirbo su smurto artimoje aplinkoje aukomis. Konsultavo žmones dėl skolų. Dirbo su jaunimu ir verslininkais. Ir dabar nori panaudoti šią patirtį jau įstatymų leidybos lygmeniu. Rinkėjui tai reiškia gana aiškų pasirinkimą – galima balsuoti už politiką, kuris žada išsiaiškinti problemas, arba už specialistą, kuris jau daug metų kasdien su jomis tvarkosi ir dabar nori pakeisti taisykles, kurios tas problemas kuria. Būtent ties šia riba šiandien yra Mėtos Paulauskės kandidatūra.

 

liberalai.lt/pirmalaikiai-seimo-rinkimai

Politinės reklamos skelbimas. Užsakovas – Liberalų sąjūdis. Skirta 2026 m. Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimams vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje. Daugiau informacijos rasite – liberalai.lt.

Politinė reklama. Užsakymas IT-PK-2026-09-08/01/02. Už politinės reklamos skelbimą moka Politinė partija „Liberalų sąjūdis“. Politinė reklama finansuojama iš Liberalų sąjūdžio politinės kampanijos sąskaitos.