Seniausias Visagino mikrorajonas, nuo kurio prasidėjo miesto istorija, šiandien saugo ne tik pirmųjų jo statybos metų atminimą. Čia atsiskleidžia ir kita, ne tokia patraukli miesto gyvenimo pusė - apleisti, iš dalies sugriuvę pastatai, kurie metų metus lieka be aiškios ateities perspektyvos. Ši problema ypač pastebima Festivalio gatvėje.

Kai kurie namai jau seniai nenaudojami, neturi inžinerinių komunikacijų, pamažu nyksta ir kelia pagrįstų gyventojų klausimų: kas atsako už jų būklę ir kada pagaliau bus rastas sprendimas?

Svarbu tai, kad kalbama ne tik apie pastatus, kurių savininkai nežinomi. Daugelis tokių objektų turi savininkus, todėl jų ateitis priklauso ne tik nuo savivaldybės sprendimų, bet ir nuo bendradarbiavimo su savininkais, teisinių procedūrų bei šalių pasirengimo ieškoti susidariusios padėties sprendimo.

Festivalio g. 6 ir 8: istorija, trunkanti jau daugiau nei dešimt metų

Viena žinomiausių ir ilgiausiai besitęsiančių seniausio mikrorajono istorijų susijusi su pastatais, esančiais Festivalio g. 6 ir 8. Šie penkiaaukščiai bendrabučio tipo pastatai priklausė UAB „Visagino komunalininkas“. 2013 metais atlikus techninę ekspertizę, jie buvo pripažinti avarinės būklės ir netinkamais gyventi. 2014 metų rudenį pastatuose buvo atjungtas šildymas ir vandens tiekimas, o paskutiniai gyventojai buvo priversti palikti savo butus.

Situacija buvo ypač skaudi tiems, kurie šiuose pastatuose turėjo nuosavas patalpas. Žmonės prarado galimybę naudotis savo nekilnojamuoju turtu ir daugelį metų kreipėsi į savivaldybę, ieškodami sprendimo.

2018 metų rugsėjį Visagino savivaldybės taryba priėmė sprendimą organizuoti šiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų išpirkimą. Įsigijus nekilnojamąjį turtą, pastatus buvo numatyta nugriauti, o atsilaisvinusią teritoriją sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams. Tačiau sprendimą įgyvendinti pasirodė gerokai sudėtingiau, nei jį priimti.

2019 metų gruodį administracijos direktorius V. A. Bukauskas aiškino, kad norint pradėti pastatų griovimo procedūrą būtina išspręsti nuosavybės klausimus ir išpirkti patalpas iš visų savininkų. Iškilo sunkumų ieškant savininkų ir atliekant teisines procedūras.

2022 metų vasarį savivaldybė prie šio klausimo vėl sugrįžo. Tuomet pasiūlyta atlikti retrospektyvinį nekilnojamojo turto vertinimą, nustatant jo rinkos vertę 2014 metų lapkričio 1 dieną. Vidutiniškai ji siekė 115 eurų už kvadratinį metrą. Patalpoms išpirkti iš savivaldybės biudžeto planuota skirti 134 677 eurus. Tuo metu kiekviename iš pastatų buvo registruota po 32 nekilnojamojo turto objektus, dalis jų priklausė privatiems asmenims, o dalis - savivaldybei.

2022 metais pavyko susitarti dėl šešių patalpų išpirkimo už bendrą 21 013 eurų sumą. Likusių savininkų paiešką ir derybas buvo numatyta tęsti 2023 metais.

Redakcijos turimais duomenimis, iki šiol pavyko surasti didžiąją dalį savininkų ir išpirkti jiems priklausiusias patalpas. Tačiau apie 25 nekilnojamojo turto objektų klausimas vis dar lieka neišspręstas. Kaip pranešama, būtent tai ir toliau stabdo tolesnę proceso eigą.

Taigi dviejų namų istorija, prasidėjusi gyventojų iškeldinimu 2014 metais, iki šiol nėra galutinai išspręsta. Pastatai neturi inžinerinių komunikacijų ir, atsižvelgiant į jų būklę, gali kelti potencialų pavojų. Klausimas jau seniai neapsiriboja vien kompensacijomis buvusiems savininkams. Tai ir saugumo, miesto įvaizdžio bei apleistų objektų tvarkymo efektyvumo klausimas.

Festivalio g. 9: vienas adresas - dvi skirtingos istorijos

Namų Nr. 6 ir 8 fone ypač išsiskiria netoliese esančio pastato, adresu Festivalio g. 9, situacija. Ilgą laiką jis taip pat atrodė kaip objektas, neturintis aiškios ateities perspektyvos. Tačiau dabar viena jo dalis iš esmės rekonstruojama ir įgyja galimybę būti naudojama ateityje.

Svarbu patikslinti, kad pastatą sudaro skirtingos dalys, kurių nuosavybės ir naudojimo istorijos taip pat skiriasi. Viena patalpų dalis susijusi su Visaginas TECH bendrabučiu, kita turi atskirą naudojimo ir nuosavybės istoriją. Visaginas TECH direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laimutė Ratkevičienė redakcijai paaiškino: „Mūsų pusė yra geros būklės, kalbama apie kitą pastato pusę. Kiek man žinoma, ten vyksta ne renovacija, o visiškas patalpų pertvarkymas.“

Visaginas TECH direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Sergejus Kotovas taip pat pakomentavo situaciją: „Kiek žinau, tai projektas, kurį įgyvendina Mėta Paulauskė, idėja buvo Eugenijaus Šuklino.“ Paklaustas, ar mokymo centras svarsto galimybę remontuoti savo pastato dalį, jis atsakė: „Manau, jeigu ministerija (švietimo, - autoriaus pastaba) skirs pinigų, bus galima sutvarkyti ir antrąją dalį.“

Festivalio g. 11: nebaigta didelio pastato istorija

Dar vienas objektas, kurio neįmanoma nepastebėti, yra pastatas, esantis Festivalio g. 11. Kadaise čia planuota įrengti modernų gyvenamąjį namą: buvęs bendrabutis turėjo atgimti ir virsti aukštesnės klasės būstu. Tačiau sumanymas taip ir nebuvo įgyvendintas iki galo.

Viešaisiais valstybinių registrų duomenimis, pastatas buvo pastatytas 1983 metais. Tai devynių aukštų objektas, kurio bendras plotas viršija 8,6 tūkst. kvadratinių metrų. Registro duomenyse nurodoma, kad rekonstrukcija pradėta 2004 metais, tačiau pastato baigtumas siekia tik 71 procentą. Vadinasi, kalbama ne apie neseniai iškilusią problemą, o apie statybų istoriją, besitęsiančią jau daugiau nei du dešimtmečius. Tuo tarpu redakcijai atliekant patikrinimą, viešojoje informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nebuvo rasta paskelbtų statybos dokumentų, tiesiogiai susijusių su šiuo adresu.

Juridinių asmenų registre taip pat aptikta statybos bendrija „Domelita“, 2004 metais įregistruota adresu Festivalio g. 11. 2026 metų kovo 24 dieną ji buvo išregistruota. Tačiau vien faktas, kad bendrija buvo registruota šiuo adresu, neleidžia vienareikšmiškai nustatyti, kam šiandien priklauso pastatas.

Faktinė pastato būklė kelia rimtą susirūpinimą. Vis dėlto oficialiai teigti, kad jis pripažintas avariniu, galima tik turint atitinkamą dokumentą arba techninės ekspertizės išvadą. Ne mažiau svarbu išsiaiškinti, kas šiandien atsako už jo priežiūrą ir kokie planai numatyti dėl statybos užbaigimo ar tolesnio objekto naudojimo.

Ar galima rasti kitą kelią?

Pastatų Festivalio g. 6, 8, 9 ir 11 istorijos rodo, kokios skirtingos gali būti situacijos net vienoje gatvėje. Vienur metų metus nepavyksta išspręsti nuosavybės klausimų, kitur nebaigtos statybos lieka be aiškios ateities perspektyvos, o dar kitur atsiranda galimybė atkurti pastatą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams poreikiams.

Negalima nepastebėti, kad apleisti objektai daro įtaką ne tik miesto išvaizdai. Jie kuria apleistumo įspūdį, mažina aplinkinės teritorijos patrauklumą ir gali kelti grėsmę saugumui. Kuo ilgiau pastatai lieka be priežiūros, tuo sudėtingiau ir brangiau tampa rasti sprendimą.

Šiame kontekste įdomus pavyzdys, kaip galima pakeisti ilgą laiką nenaudoto pastato paskirtį, matomas ir Sedulinos alėjoje. Buvęs maitinimo paskirties objektas, gyventojams žinomas kaip „Grill Bar“, sulaukė galimybės įgyti naują paskirtį. Pagal 2024 metų rugpjūčio 26 dieną paskelbtą informaciją, UAB „O. Sobolevo odontologijos klinika“ tapo projekto, kuriuo siekiama pastatą, esantį Sedulinos al. 5B, pertvarkyti į odontologijos kliniką, vystytoja. Buvo numatyta pakeisti maitinimo paskirties objekto paskirtį į gydymo įstaigos, o projektas pristatytas visuomenei svarstyti. Šis pavyzdys rodo, kad net ilgą laiką pagal pirminę paskirtį nenaudoti pastatai gali įgyti naują funkciją ir sugrįžti į miesto gyvenimą.

Tačiau lieka atviras klausimas: kodėl panašius sprendimus taip retai pavyksta įgyvendinti objektuose, kurie priklauso savivaldybei? Per Visagino istoriją sunku įvardyti plačiai žinomą atvejį, kai savivaldybei priklausantis apleistas pastatas būtų visiškai atkurtas. Šį teiginį reikėtų atskirai patikrinti, išanalizavus savivaldybės objektus, tačiau pati problema akivaizdi - miestui reikia nuoseklesnės politikos dėl tuščių ir nykstančių pastatų.

Festivalio g. 9 pavyzdys taip pat rodo, kad sudėtingos teisinės, techninės ir organizacinės kliūtys ne visada reiškia, jog pastato atkurti neįmanoma. Kartais projekto įgyvendinimui reikia profesinių žinių, atkaklumo, kantrybės ir pasirengimo ieškoti nestandartinių sprendimų.

Seniausias Visagino mikrorajonas nusipelno ne tik išsaugoti savo istoriją, bet ir realiai atsinaujinti. Ir nebūtinai kiekvienas senas pastatas turi būti nugriautas ar kiekvienam objektui būtini didžiuliai investiciniai projektai. Svarbu, kad kiekvienas apleistas objektas turėtų aiškų planą: atnaujinimą, pritaikymą naujai paskirčiai, saugų konservavimą arba, jeigu iš tiesų nėra kitos išeities, nugriovimą.

Gyventojai turi teisę žinoti, kas atsako už tokius pastatus, kokie sprendimai jau priimti ir per kokį laiką jie bus įgyvendinti. Juk miesto aplinka - tai ne tik nauji keliai, sutvarkytos alėjos ir šiuolaikiškos viešosios erdvės. Tai ir atsakomybė už tai, kas jau pastatyta ir kas šiandien pamažu nyksta šalia mūsų namų.

Elena Čerkasova

Autoriaus nuotrauka

Straipsnyje pateikta duomenų analizė, atlikta pasitelkus neuroninį tinklą.