Dažnai žmonės po poilsio ežerų pakrantėse, miškuose ar parkuose palieka plastiko colių butelius, maisto pakuotes, vienkartinius indus, maišelius… Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik šiukšlės, kurios ilgainiui išnyks. Tačiau tai netiesa. Iš tikrųjų plastikas gamtoje gali išlikti šimtus metų, palaipsniui virstdamas mikroplastiku, kurio jau šiandien randama vandenyje, dirvožemyje, gyvūnuose ir net žmogaus organizme.

Apie plastiko žalą gamtai bei žmogui ir apie tai, kaip teisingai naudoti bei tvarkyti plastiko gaminius, papasakojo Panevėžio valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos skyriaus vyresnysis specialistas Roman Didenko.

Kodėl plastikas pavojingas

Plastiko atliekos kelia grėsmę ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai. Laukiniai gyvūnai dažnai įsipainioja į plastikinius maišelius bei pakuotes arba juos praryja, supainioję su maistu. Tai neretai baigiasi sunkiais sužalojimais ar žūtimi.

Laikui bėgant plastikas neišnyksta, o suyrą į smulkiausias daleles – mikroplastiką. Jis patenka į dirvožemį, ežerus bei upes, o vėliau jį praryja kirmėlės, moliuskai, austrės, zooplanktonas ir kiti smulkūs organizmai. Toliau mikroplastikas kyla maisto grandine: smulkius gyvūnus ėda didesni, kol galiausiai maisto produktai patenka ant mūsų stalo.

Į žmogaus organizmą mikroplastikas patenka kartu su maistu, vandeniu ir net oru. Papildomą pavojų kelia cheminės medžiagos, esančios kai kurių rūšių plastike. Pavyzdžiui, bisfenolis A (BPA) ir ftalatai gali paveikti endokrininę sistemą, imituodami hormonų veikimą. Kaitinant plastikinę pakuotę arba jai liečiantis su karštu ir riebiu maistu, dalis šių medžiagų gali pereiti į maisto produktus. Tyrimai taip pat rodo, kad mikroplastiko kaupimasis gali būti susijęs su lėtiniais uždegiminiais procesais.

Kiek laiko irimas plastikas

Irimo laikas priklauso nuo plastiko sudėties ir aplinkos sąlygų. Tačiau dauguma plastiko gaminių yra itin ilgaamžiai – jie yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų metų. Be to, jie visiškai neišnyksta, o tik subyrą į vis smulkesnes daleles.

Dažniausiai sutinkamos plastiko rūšys:
• polietilenas (PE) – maišeliai, plėvelė;
• polipropilenas (PP) – dangteliai, konteineriai;
• polivinilchloridas (PVC) – statybinės medžiagos, kabeliai;
• polistirolas (PS) – vienkartiniai indai ir pakuotės.

Kas dažniausiai paliekama po poilsio gamtoje?

Aplinkos apsaugos tarnybų duomenimis, dažniausiai poilsiautojai palieka:
• plastikinius butelius;
• dangtelius;
• maisto pakuotes;
• vienkartinius plastikinius indus.

Aplinkosaugininkai primena, kad visą plastiką būtina surinkti ir išmesti į specialius rūšiavimo konteinerius. Ši taisyklė galioja ir žvejams. Pagal reikalavimus, jie privalo sutvarkyti visas šiukšles penkių metrų spinduliu nuo žvejybos vietos ir išvežti jas į komunalinių atliekų surinkimo vietas.

Poilsiavimo gamtoje taisyklės skelbiamos aplinkos apsaugos tarybos svetainės skyrelyje „Poilsiauk atsakingai“. Be to, interaktyviame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt gyventojai gali pažymėti pastebėtus nelegalus sąvartynus ar išmestas šiukšles. Specialistai taip pat ragina, esant galimybei, ne tik pranešti apie šiukšles, bet ir patiems jas sutvarkyti.

Už ką dažniausiai skiriamos baudos

Dažniausiai žemėlapyje tvarkaulietuva.lt žymimos teritorijos, užterštos:
• buitinėmis atliekomis;
• statybinėmis šiukšlėmis;
• automobilių detalėmis;
• naudotomis automobilių padangomis, kurios neretai neteisėtai išmetamos miškuose.

Už aplinkos teršimą numatytos baudos nuo 30 iki 6000 eurų. Nuobaudos dydis priklauso nuo atliekų kiekio, jų pavojingumo lygio ir pažeidimo aplinkybių. Atskirais atvejais gali būti konfiskuotos transporto priemonės ar įranga, naudota darant pažeidimą.

Dažniausios rūšiavimo klaidos

Nors Lietuvoje sukurta išvystyta atliekų rūšiavimo sistema, klaidos vis dar pasitaiko dažnai.

Į plastikui skirtą konteinerį reikėtų mesti tik plastikinę pakuotę:
• butelius;
• gėrimų pakuotes;
• maisto produktų pakuotes;
• plastikinius maišelius;
• plėvelę;
• tuščią buitinės chemijos tarą;
• kitą plastikinę pakuotę.

Negalima mesti:
• buitinės technikos;
• medicinos priemonių (švirkštų, kaukių, pirštinių);
• pakuočių su vaistų likučiais;
• plastikinių žaislų;
• baldų;
• kibirų;
• dantų šepetėlių;
• automobilių detalių;
• bet kokių plastikinių gaminių, kurie nėra pakuotė.

Tokias atliekas būtina išmesti į mišrių atliekų konteinerius arba pristatyti į specialias stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Prieš išmetant pakuotę, pakanka iš jos pašalinti maisto ar gėrimų likučius. Plauti pakuotės nebūtina.

Kaip kiekvienas gali sumažinti plastiko atliekų kiekį

Specialistai rekomenduoja:
• pirkti tik tikrai reikalingus daiktus;
• rinktis kokybiškas, ilgalaikio naudojimo prekes;
• naudoti daugkartinius maišelius;
• atsisakyti vienkartinių puodelių bei indų;
• pakartotinai naudoti plastikinius gaminius, jei jie dar tinkami;
• paieškoti kūrybiškų sprendimų ir panaudoti plastiką kitoms reikmėms;
• atiduoti nereikalingus daiktus tiems, kurie galės jais naudotis toliau.

Ką svarbu žinoti Visagino gyventojams

Šiandien mieste veikia išvystyta atskiro atliekų surinkimo sistema. 40-yje konteinerių aikštelių yra įrengti konteineriai mišrioms atliekoms, taip pat atskiri konteineriai plastikui, popieriui ir stiklui. Faktiškai antrinėms žaliavoms naudojama 120 konteinerių – po tris kiekvienoje aikštelėje. Be to, mieste pastatyti konteineriai tekstilei, maisto atliekoms, panaudotam augaliniam aliejui, taip pat veikia specialūs senos buitinės technikos surinkimo punktai.

Didelių gabaritų, statybines ir pavojingas atliekas gyventojai gali nemokamai pristatyti į URATC aikštelę, esančią adresu: Dvarvietės g. 1A, Skrytelių kaimas, Visagino savivaldybė.

Šiuo metu aikštelė dirba:
• antradieniais–penktadieniais – nuo 9:00 iki 16:00 (pietų pertrauka nuo 13:00 iki 14:00);
• šeštadieniais – nuo 8:00 iki 15:00 (pietų pertrauka nuo 12:00 iki 13:00);
• sekmadienis ir pirmadienis – poilsio dienos.

Prieš atvykstant rekomenduojama iš anksto paskambinti telefonu +370 614 83 746 ir suderinti atliekų pristatymo laiką.

Kiekvienas Visagino savivaldybės gyventojas per metus gali nemokamai priduoti iki 200 kg didelių gabaritų atliekų, pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Jelena Čerkasova

Susijusios naujienos:

Saugoti ar ne? Kviečiame visaginiečius pareikšti nuomonę apie miesto ekologiją

Saugoti gamtą ar mokėti baudas: apie gaisrus, šiukšles ir atsakomybę

Publikacija parengta vykdant projektą „Saugoti ar ne? Kas lemia mūsų pasirinkimus?“. Projektą remia Visagino savivaldybė